Leidinio numeris:

2012.03.22 (57/2012)

Rodyti

Statyba. Įgyvendina ateities standartus

Investavę daugiau siekia sutaupyti energijos išlaidų



Energijos beveik nenaudojančių pastatų projektavimu besiverčiantys specialistai tikina, kad šiemet jaučiamas gerokai didesnis susidomėjimas „pasyviais namais“. Noras mažiau lėšų išleisti energijos sąnaudoms gyventojų ir verslininkų neatbaido daugiau investuoti į statybą.
Pasyvūs, arba energijos beveik nenaudojantys, namai ypač gerai pažįstami Vokietijoje, Šveicarijoje,
Skandinavijoje, ima dygti ir Lietuvoje. Nors, specialistų teigimu, tokio pastato kaina yra apie 10–25%
didesnė nei įprasto namo, jo eksploatavimo išlaidos investiciją atperka per 4–8 metus. „Kam statyti namą,
kuris po keleto metų praras dalį savo vertės, nes neturės ženkliuko“, – ateities standartą pabrėžia Darius
Baitis, UAB „Statybos projektų sprendimai“ padalinio „Namai A+“ direktorius. Ponas Baitis skaičiuoja, kad
liko vos keletas metų, kada ES šalyse bus privaloma statyti tik energijos beveik nenaudojančius namus, kurie
bus sertifikuojami ir ženklinami. VŽ jau rašė (2010 10 26), kad, remiantis Europos Komisijos patvirtintais
naujais standartais, nuo 2018 m. Europoje statomi nauji pastatai turės būti energetiškai efektyvūs.
Projektavo norvegams

Pasak p. Baičio, projektuotojai laikosi ne tik ES pasyvaus namo standartų, bet ir Lietuvoje nuo vasario
galiojančios sertifikavimo tvarkos, todėl visi baigti namai yra sertifikuojami. Bendrovės specialistai turi
Vokietijos „Passivehaus institut“ sertifikatus. Pasyvių namų projektavimo specializaciją prieš porą metų
pasirinkę klaipėdiečiai tikina, kad, palyginti su praėjusiais metais, tokių namų projektų padaugėjo kone
dvigubai. „Pasyvus namas – tai, paprastai tariant, labai minimalios šildymo sąnaudos. Anksčiau niekam nekilo
mintis investuoti daugiau į statybą iki tol, kol pastaraisiais metais šoktelėjo energijos išteklių kainos.
Šiemet jaučiamas suaktyvėjimas šioje srityje“, – teigia p. Baitis. Esą pradėta žvagytis, kaip energijos
išlaidas mažina kitos Europos šalys. „Namai A+“ nelaukė, kol pasyvių namų projektais aktyviau ims domėtis
lietuviai ir nusitaikė į Norvegijos rinką. Netrukus pagal norvegų architektūros projektą ir klaipėdiečių
pasiūlytus techninius sprendimus bus baigtas statyti pasyvus gyvenamasis namas, turintis komercijai skirtą
patalpą. Ponas Baitis mano, kad Norvegija – pakankamai didelė rinka, todėl neabejoja atsirasiant ir daugiau
užsakymų. „Ten sunkiau patekti, o jau turint realius objektus, pavyzdžių Lietuvoje, galima save parodyti“, –
kelią į užsienio rinką sako radęs vadovas. Tačiau pagrindinis įmonės tikslas – pasyviais namais sudominti
Lietuvos verslą. „Užsienyje jau senokai verslas pajuto tokių pastatų naudą, ypač apgyvendinimo paslaugų
sektoriuje ta nauda apčiuopiama“, – teigia p. Baitis.

Pasyvus viešbutukas

Pirmą tokį komercinį objektą klaipėdiečiai jau suprojektavo užsakovams iš Palangos. Svečių namus – nedidelį
viešbutį ketinantys statyti fiziniai asmenys nutarė investuoti į pasyvaus objekto statybą. Palangoje,
Maironio gatvėje jau balandį turėtų imti kilti nedidelio apie 430 kv. m, 13 kambarių viešbutuko sienos, čia
bus įgyvendinami pastatų efektyvios energetikos reikalavimai. Pastate bus įdiegta sandari šilumos izoliacija,
saulės kolektoriai, kurie gamins elektrą, papildomai pagal poreikį šildymui bus naudojamos dujos arba
geoterminio šildymo sistema. Pastato išlaikymas esą bus minimalus. „Tai nauda verslui, nes sutaupoma apie 80%
išlaikymo sąnaudų“, – pagrindinį pastato pranašumą įvardija p. Baitis. Anot jo, pastato architektūra yra gana
šiuolaikiška, bet projektuojant buvo atsižvelgiama į energijos naudingumo parametrus. Pvz., pastato langai
bus dideli, kad pro juos būtų gaunama kuo daugiau saulės šilumos energijos. Numatomos vėdinimo sistemos,
kurios nuolat tiekia gryną orą. Ponas Baitis sako, kad šio pastato statybos užsakovams kainuos apie 1,3 mln.
Lt. „Viešbučio pranašumas yra tas, kad, vieną kartą investavus daugiau, eksploatuojant nauda gaunama kasmet,
o verslas jau pradeda skaičiuoti“, – priduria vadovas.