Leidinio numeris:

2012.01.27 (19/2012)

Rodyti

IT. Lietuvos rinka – puiki bandymų aikštelė

Iš mobiliųjų programėlių galima uždirbti daugiau


Kokius ir už kiek dienos pietus šiandien siūlo miesto kavinės, kas vyksta dominančioje konferencijoje, ar pagrįsta taksisto už kelionę paprašyta kaina – į tokius klausimus gali padėti atsakyti mobiliųjų programėlių stovykloje „App Camp“ sukurtos dalyvių programėlės. Kai kurios jų – jau pakeliui į rinką ir verslą Lietuvoje bei užsienyje.
Iki šiol Lietuvoje sukurtos mobiliosios programėlės rodo, kad turime puikių techninių gebėjimų, tačiau mums
dar stinga verslumo įgūdžių. Be nemokamų žaidimų, paprastai Lietuvos rinkai skirtos programėlės kuriamos
pagal vietinių įmonių užsakymus ir naudojamos kaip rinkodaros ar papildomą vertę klientams teikianti
priemonė. Tarp tokių pavyzdžių galima minėti bankų, naujienų portalų, transporto ar kitų sričių bendrovių
programėles.
Kai kurios įmonės programėles naudoja kaip dar vieną pardavimo kelią – pavyzdžiui, UAB „Fotonija“ skaitmeninį
žodyną „Anglonas“ platina ir kaip programėlę. Kartais programėlė yra svarbi kompanijos pagrindinės paslaugos
dalis (pvz., UAB „Mokipay Europe“ mobiliojo mokėjimo sprendimams), tačiau Lietuvoje sunkiai rastume
programėlę, kuri pati būtų atskiras verslas. Pastarųjų grupei galėtume priskirti nebent leidybos UAB
„Realverus“ kartu su interneto sprendimų UAB „Gaumina“ plėtojamą planšetiniams kompiuteriams „iPad“ skirtą
programėlę-knygą vaikams „Pelytė Smailytė ir gelbėtojai“. Užsienyje tokių pavyzdžių yra daugiau. Tiesa, tarp
jų dominuoja žaidimai, tačiau yra ir įvairių paslaugų (pvz., vartotojo aplinkoje grojančią muziką
atpažįstanti „Shazam“ ar skirtingų interneto pokalbių paslaugas sujungianti „eBuddy“).
Šią tradiciją Lietuvoje bandys kurti bent pora lapkritį UAB „Omnitel“ surengtos programėlių stovyklos „App
Camp“ dalyvių.
Jie baigia kurti savo programėles, ieško ar jau kalbasi su investuotojais ir dėlioja verslo planus. Tiesa,
bendrovių dar neįsteigė niekas, o didžioji dalis renginio „žvaigždučių“ tebedirba pagrindinėse darbovietėse
ir savo projektus plėtoja laisvalaikiu.

Lietuvoje – treniruotė
Vieni rimčiausiai nusiteikusių naujųjų mobiliųjų verslininkų – konferencijų ir renginių organizatoriams bei
dalyviams skirtą sprendimą „Confetti“ plėtojanti Programėlių kūrėjų asociacija (PKA). Ji jau bendrauja su
rizikos kapitalo UAB „CEE Capital“ ir šiemet savo produktą ketina pristatyti rinkai.
Simonas Kareiva, vienas iš PKA steigėjų, pasakoja, kad šis sprendimas konferencijų organizatoriams leis dėti
informaciją apie savo renginius – dalyvius, pranešimus, jų pokyčius, stendus, naujienas ir kt., o
programėlėje visa tai matys renginio vartotojai.
„Konkrečiam renginiui skirtų programėlių rinkoje apstu, tačiau jos bruka vartotojui perteklinę informaciją.
Pavyzdžiui, tokios programėlės nefiksuoja, kad vartotojas buvo išėjęs iš tam tikro pranešimo, ir vis tiek
siunčia žinutes apie jį. Mes su vietos nustatymo sprendimais spręsime šią ir begalę kitų organizatorių
problemų“, – apie savo produktą kalba p. Kareiva.
PKA yra pasirengusi platinti „Confetti“ tiek kaip visiems renginiams skirtą bendrą programėlę, tiek kaip
platformą individualioms skirtingų renginių programėlėms kurti. Kūrėjai sugalvojo bent penkis būdus, kaip
galima būtų uždirbti iš tokio produkto. Tarp tokių galimybių minima mokama programėlė, mokama platforma ar
programinės įrangos kaip paslaugos koncepcija.
„App Camp“ renginyje PKA komanda laimėjo specialų VšĮ „Versli Lietuva“ prizą – kelionę į kasmetinę mobiliųjų
technologijų Meką „Mobile World Congress“ (MWC) Barselonoje. Išvyką PKA ketina išnaudoti ne investuotojų
paieškai, o savo sukurtos technologijos bandymams realaus milžiniško renginio sąlygomis.
Komanda dar nėra apsisprendusi, ar bus orientuojamasi į anglakalbę, ar į daugiakalbę rinką, tačiau sprendimas
pirmiausia debiutuos Lietuvoje, o sėkmė mūsų šalyje padės nuspręsti, kaip toliau plėstis. PKA neskuba nei
„startuoti su neišbaigtu produktu“, nei pateikti tikslesnės debiuto datos – p. Kareiva kalba apie „paleidimą
per pirmą metų pusę“ ir „dar didesnį plėtros pagreitį antroje metų pusėje“.

Pietūs Vakaruose
Vilniuje pavasarį startuoti ketina ir dienos pietų pasiūlymų programėlę plėtojanti „LunchBox“ komanda. Jos
iniciatorius – „Coffee Inn“ kavinių tinklą valdančios UAB „Keturi kambariai“ bendraturtis Nidas Kiuberis –
pasakoja, kad „Lunch Box“ Vilniuje pirmiausia sujungs 20–30 kavinių, jos kasdien į programėlės duomenų bazę
įves informaciją apie dienos pietus bei jų kainas. Visa tai matys vartotojai ir galės rinktis pagal
geografinę padėtį, skonį ar piniginės storį. Iš pradžių programėlė įmonėms bus nemokama, vėliau bus imamas
simbolinis mokestis (pvz., 1 Lt per parą). Jeigu sprendimas pasiteisins, programėlė bus pristatyta ir
užsienyje.
„Su „Coffee Inn“ įgijome patirties viešojo maitinimo sektoriuje, tačiau savo tinklo programėlę plėtojame
atskirai, o „Lunch Box“ bus skirta visiems maitintojams, jiems ji pravers ir kaip papildoma rinkodaros
priemonė, – kalba p. Kiuberis, – sulaukėme ir investuotojų susidomėjimo, tačiau pirmiausia norime pažiūrėti,
kaip viskas veikia, turėti išbaigtą produktą.“
Kol kas „Lunch Box“ komanda dirba kaip kūrybinis susivienijimas, tačiau, reikalams įsivažiavus, keistųsi ir
juridinis statusas.

Maža rinka
„Antrojo ekrano“ koncepcijos populiarėjimą išnaudoti bando „BackStage Pad“ programėlę plėtojanti komanda.
Jai atstovaujantis Nerijus Malinauskas pasakoja, kad šis sprendimas iš viešai internete pateikiamos
informacijos (TV programų, „Twitter“ žinučių ar begalės kitų šaltinių) vartotojo planšetiniame kompiuteryje
pateiks medžiagos apie tuo metu per TV rodomas laidas, filmus ir kt. Po Lietuvos planuojama plėtra Didžiojoje
Britanijoje.
„Darbai 90% baigti, tikimės su pirminiu variantu startuoti jau vasarį. Turime mažiausiai tris uždarbio
variantus, tačiau dabar galvojame apie reklamą. „Antrasis ekranas“ yra labai naujas reiškinys, todėl norime
būti vieni pirmųjų“, – komentuoja p. Malinauskas. „BackStage Pad“ taip pat keliaus į MWC, ten parodys save ir
apžiūrės tendencijas. Programėlės komanda prisidės prie jungtinio Lietuvos įmonių stendo dalyvių.

Darbų nemeta
Išplėstosios realybės (angl. augmented reality, AR) technologijas pasitelkiančio „Bear Care“ žaidimo autoriai
užsidirbti tikisi siūlydami papildomas personažų savybes. Tačiau apie rimtą verslą jie dar negalvoja.
„Dar neturime normalaus verslo ir rinkodaros plano, todėl žaidimas veikia, bet iki jo platinimo dar toli“, –
komentuoja Žilvinas Ledas, vienas iš „Bear Care“ autorių. Tiesa, jis svarsto, kad AR technologijos jau
pakankamai ištobulėjo, kad jas galima būtų praktiškai pritaikyti, todėl ši sritis p. Ledą domina. Ši komanda
važiuoja į MWC vyksiantį „Mobile Premier Awards“ programėlių konkursą.
Panašios nuotaikos tvyro ir taksi kainų pagrįstumą su visuotinės padėties nustatymo sistemos (GPS)
technologijomis skaičiuojančios „Taxi Check“ komandoje, kurią sudaro interneto reklamos UAB „Ad Fingers“
darbuotojai. Vasarį debiutuoti turėsiančia programėle susidomėjo ir viena didžiausių programėlių parduotuvių
– „GetJar“, tačiau Mantas Kubilius, vienas „Taxi Check“ idėjos autorių, šį projektą apibūdina kaip užklasinę
veiklą.
Bendrovė įvertins, kaip jos programėlei seksis, ir tuomet galvos apie kitus žingsnius. Vienas galimų
sprendimų – sudominti šia programėle savivaldybes.
Iki vasaros mobiliąją programėlę turėtų paleisti ir atsakingų verslų direktorija „Bit Greener“. Programėlės
tikslas – padėti mažiems, bet tvarias vertybes deklaruojantiems verslams prisistatyti vartotojams vienoje
vietoje.
Monika Katkutė, kol kas Londone gyvenanti „Bit Greener“ komandos vadovė, teigia šiuo metu apie investicijas
ir verslo modelį dar negalvojanti.
„Kad ir kaip tai atrodytų žavu, vaikytis pinigų yra itin sunku. Tai darant neretai pamirštama, jog
svarbiausia – naudingas ir problemą sprendžiantis produktas“, – pabrėžia ji.