Leidinio numeris:

2012.01.06 (4/2012)

Rodyti

Įspūdžiai Laive nesvarbu, kas tu toks ir kokie tavo nuopelnai. Kad ir kas būtum – jachtoje visi lygūs

Atostogos kitaip, arba Kur padėti savo ego

Prabėgo trys mėnesiai nuo tos dienos, kai leidomės į kelionę „Ambersail“ jachta. Grįžus atrodė, kad nuslūgus emocijoms ir pravėsus įspūdžiams bus nesunku nuosekliai bei sklandžiai sudėlioti, kas, kaip ir už kiek. Tačiau vos pradėjus kalbėti vėl apima jausmas, kad nesugebėsiu papasakoti taip, kad suprastų to nepatyrę. Kaip kad sunku paaiškinti, kada ir iš kur randasi sprendimas plaukti.

Iškeliaujant artimieji ir draugai gąsdina, stebisi, gūžčioja pečiais. O grįžus žvelgia į tave beveik kaip į didvyrį. Tada jautiesi nejaukiai. Juk nepasiaukojai dėl savo šalies, net šuns iš gaisro neišgelbėjai. Tiesiog savaitę plaukei jūra ar vandenynu, kaip ir daugybė kitų. Kodėl tuomet jie nesistebi tavo sprendimu skristi lėktuvu? Galbūt dėl to, kad Lietuva niekada nebuvo tikra jūrinė valstybė. Net mūsų liaudies dainose jūra neapdainuojama, tik marios. Jūra nėra mūsų gyvenimo dalis, mes jos gerai nepažįstame ir net bijome. Antai Švedijoje jau pradžios mokykloje mokoma, kaip elgtis laive ir atviruose vandenyse. Jiems plaukti jachta – įprastas būdas sportuoti ar ilsėtis. Daugeliui lietuvių jūroje baisu, nes galima nuskęsti.

„Nereikia į ją šokti“, – į tokį perspėjimą trumpai atsako patyrę buriuotojai.

Kaip randasi sprendimas

Ir vis dėlto – kodėl vieni žmonės renkasi tokias, kitų akimis žiūrint, neramias atostogas? Ką jie atranda tose kelionėse ir kodėl grįžę namo kurį laiką dar jaučiasi lyg žuvys, išmestos į krantą? Kalbantis su jūreiviais – naujokais aiškėja: vieni trokšta nuotykių, kitus vilioja galimybė plaukti jau legendine vadinama „Ambersail“ jachta, trečius stumia būtinybė ištrūkti iš rutinos. Kai kas atsidūrė kryžkelėje ir ieško atsakymo į klausimą: „Kas toliau?“ Kai kas jau stovi ant permainų slenksčio. O kai kam tiesiog išblėso įkvėpimas ir niekas nebedžiugina. Priežastys – pačios įvairiausios. Ne visų lūkesčiai būna patenkinti, tačiau atradimų netrūksta niekam. Įvairių teko girdėti nuomonių ir vertinimų, tačiau neteko sutikti žmogaus (turbūt yra ir tokių), kuris būtų apgailestavęs dėl tokių netradicinių atostogų. Prieš pusantrų metų pamačiau skelbimą, kad „Ambersail“ kapitonas Paulius Kovas renka įgulą eiliniam žygiui. „Ne dabar – rudenį sunkus plaukimas, ne kiekvienas vyras ištveria“, – toks buvo atsakymas. Praėjus metams vėl pasiprašiau. „Nebus dušo, gali užsupti, makiažą teks pamiršti. Ir iš viso – tai beveik kareivinės“, – išgirdau. Nedėstysiu savo kontrargumentų, bet jie buvo, matyt, pakankamai įtikinami, nes atsisveikinom sutarę, kad plaukiu. Ne visi kapitonai noriai ima į laivą moteris. Ir ne dėl reliktinio sovietinio (britai ar skandinavai tokio neturi) prietaro, kad moteris laivui prišaukia bėdą. Taip turbūt paprasčiau. Ir dalyvaujant rimtoje regatoje įgula negali būti mišri, o tik vyriška arba moteriška.

tęsinys 14–15 p.

13 p. pradžia

Svajonių jachta

Mūsų plaukimą galima laikyti pramoginiu (lenktynėse nedalyvavome), tačiau „Ambersail“ jachta nėra pramoginis, o vadinamosios „Volvo 60“ klasės laivas – tokios klasės laivai buvo sukurti dalyvauti „Volvo Ocean Race“ varžybose aplink pasaulį. Šios lenktynės buriuotojams reiškia tą patį, ką automobilių ir motociklų sportui – Dakaro ralis. Kaip privalu sportiniam laivui, „Ambersail“ jachtoje komfortas minimalus – ji turi būti lengva ir greita. Kita vertus – tai ypač tvirta ir patikima jachta. Rengiantis „Tūkstantmečio odisėjai“ ji buvo aprūpinta pažangiausia navigacijos ir kita įranga.

Sustojus uostuose sunku nesižavėti gausybe įvairiausių jachtų ir katerių. Švara ir prabanga švytintys laivai traukia akį. Kaip ir jų įgula – baltai apsirengusi, tingiai stumianti laiką steriliuose deniuose. Tai – visai kita poilsio kategorija. Kai plaukdamas pakrantėmis dieną siurbčioji kokteilį laive, o vakarais, išlipęs uoste, neri į naktinio gyvenimo verpetą. Tokių laivų keleiviai miega minkštuose pataluose, maistas jiems gaminamas šiuolaikiškai įrengtose virtuvėse. Patogumų juose dažnai daugiau nei reikia, o iššūkiai – suvaidinti. Tačiau nepamiršiu, kaip pusryčiaujantieji gretimame laive padėjo laikraščius, atstūmė nešiojamuosius kompiuterius ir smalsiai stebėjo, kaip mes švartuojamės po naktinioplaukimo. Tada, po neramios nakties, mažai miegojusi, atrodanti tikrai ne šauniai su per didele skolinta „šturme“ ir trokšdama tik vieno – nusiprausti, jaučiausi neįtikėtinai tvirta ir išdidi. Nes nesunku suprasti tuos žvilgsnius. Išmanantys žino, kas yra sportinė jachta, ir ne vienas svajoja jei ne dalyvauti lenktynėse, tai bent perplaukti jūrą tokiu laivu.

Jūroje viskas kitaip

Plaukiantiems pirmą kartą specialių žinių ar įgūdžių nereikia. Tik išmokti keletą burių, virvių pavadinimų, jų tvirtinimo būdus ir surišti keletą mazgų. Svarbiausius dalykus kapitonas primena ir parodo laive, prieš išplaukiant. O išmokti vertėtų. Mums plaukiant naktį esant visiškam štiliui laivą bloškė ant

Esminis reikalavimas plaukiant: įlipus į jachtą sumažinti savo ego. Kad tilptų ir kitų.

Tenka prisiminti

seniai pamirštus įgūdžius.

šono akimirksniu iš kažkur kilęs 20 mazgų vėjo gūsis. Kapitonas šaukia: „Bakštagą! Atleisk bakštagą!“ Užuot atleidus – murmesys tamsoje: „Kas, po velnių, tas bakštagas...“. Buvo juokinga. Bet tik kitą rytą.

Plaukiant galioja dar vienas esminis reikalavimas ir jis skamba taip: „Įlipus į jachtą sumažinti savo ego. Kad tilptų ir kitų.“ Tai pasakys kiekvienas patyręs buriuotojas. Laive nesvarbu, kas tu toks ir kokie tavo nuopelnai. Kad ir kas būtum – įmonės savininkas, kompanijos generalinis direktorius, politikas, menininkas ar mokslininkas – jachtoje visi lygūs. Nes čia svarbios visai kitos, ne profesinės, o žmogiškosios savybės. Tai nėra paprasta. Juk gauni ne tik kelti bures. Čia tenka dirbti ir ne pačius maloniausius irgalbūt tau pamirštus darbus, tokius kaip skusti bulves ir plauti indus. Oi, kaip nelengvai kai kuriems lupasi antpečiai. Tie patys dalykai krante ir jūroje gali tapti visiškai skirtingi. Tai, kas atrodė reikšminga, gali netekti svorio, o smulkmenos – įgauti prasmę. Neaiškūs momentai tapti akivaizdūs, o aiškūs – apaugti klausimais. Natūralūs žmogiški poelgiai jaudina labiau nei krante. Čia matai daugiau, girdi aiškiau, jauti aštriau. Juk laive, kaip kokiame realybės šou, esi priverstas būti kartu su nepažįstamais žmonėmis 30 kv. m denyje visą savaitę ar dvi. Esi nuolat matomas ir girdimas. Nuolat vertinamas. Ir nelieka nieko, tik būti savimi. Prisiminiau Stanislavo Lemo fantastinį romaną „Soliaris“. Pagrindinis jo herojus yra vandenynas, per jį ir kalbama apie žmonių tarpusavio bendravimo jėgą. Išties, jūra stebėtinai lengvai ištraukia iš tavęs net tai, ko nesitikėjai turintis ar galintis.

Trys iššūkiai

Pirmasis išbandymas jūroje – jūros liga. Ji buvo bene dažniausia pokalbių tema prieš išplaukiant. Buvo aptariama viskas, kas padėtų jos išvengti, – nuo įvairių vaistų iki netradicinės medicinos. Tiesa yra paprasta – išvengti nepadeda niekas. Arba sergi, arba ne. Tačiau vaistai padeda gerokai lengviau pakelti tą ne itin malonią būseną. Geroji pusė – tokia savijauta netrunka amžinai. Tuomet šaldytuvasnebeužsidaro. Beje, jachtoje maisto niekada nepritrūksta. Bet pirmą dieną ne tik kad galvoti apie jį kai kurie negali – pajudėti iš vietos neįstengia. Ir štai tada atsiranda žmogus, kuris svirduliuodamas atneša sušalusiam kolegai drabužius ir jį aprengia. Lyg mažą vaiką. Paprastas, regis, reikalas. Tačiau tuo metu tas paprastas reikalas išauga į tikrą gerumo aktą, tokį, jog iki šiol prisimeni. Kitas iššūkis yra štormas. Rimto štormo nepatyrėme, bet vaikščioti keturiomis teko. Tuomet išbandymu tampa net poreikis pasinaudoti tualetu. Tiksliau – įveikti kelią iki jo. Arba įsliuogti į savo gultą – tiesiog negali jo pasiekti, nes laivas gula ant priešingo šono, o tave svaido kaip blogai padėtą (nepritvirtintą) daiktą. Man asmeniškai kur kas maloniau tuo metu sėdėti denyje. Prisisegi, susirandi atramą kojoms ir pūpsai sau, kol geras kaušas ar kibiras vandens šliūkšteli ant galvos. Bet ir tada nesinori miegot, nes pirmą kartą nelabai supranti, ar tai – jau rimta ir kas bus toliau. Tada staiga išgirsti: „Gersi kavos?“ Dėkingai linkt. „Cukraus? Pieno? Gal citrinos įmest?“ Dieve gerasis, galvoju sau, kokių yra žmonių... Juk tai reiškia, kad reikia nušliaužti iki kambuzo (virtuvės), uždegti degtukais dujų balionėlį, pripilti į virdulį vandens, užplikyti kavą ir visa tai daryti tuo metu, kai aplinkui viskas kriokia ir daužosi. Mūsų bocmanui tai – kasdiena. Linas Ivanauskas (Lin-

Nusibodo štilis,

keliame genakerį – 300 kvadratinių metrų plono audinio burę, pasikinkyti silpnam vėjui.

kus), dar vadinamas žmogumi legenda, „Ambersail“ jachtoje praleido ketverius metus. Žmogus, dukart apiplaukęs pasaulį ir triskart – Horno kyšulį, jūrininkų vadinamą Everestu. Sakoma, jog toks jūreivis turi teisę sėdėti prie Britanijos karalienės stalo ir net alkūnes ant jo užsikelti.

Po poros dienų ir mes jaučiamės tvirčiau, judame užtikrintai. Sugebame ne tik pasirūpinti savimi, bet ir kolegai pagalbos ranką ištiesti. Laive mokaisi greitai. Beje, trokštantieji ekstremalių nuotykių nusivils. Tikri buriuotojai audros neieško. Jie sako: „Tu negali nugalėti jūros, gali ją tik perplaukti.“ Todėl norint išvengti štormo gali būti ir maršrutas koreguojamas, ir sustojimas krante ilgesnis. Tai nėra didelė bėda. Nes kiekvienas išlipimas į krantą pirmiausia reiškia dušą (!) ir – karštą vakarienę restorane. Džiaugtis paprastais dalykais jūroje išmokstama taip pat greitai.

Dar yra štilis. Jis turbūt – rimčiausias išbandymas. Begalę kartų girdėta ir skaityta, kad sunkiausia ištverti būtent jį. Kai sunku, visi dirba be kalbų ir diskusijų, daro tai, ką reikia. Kai nori susitvarkyti su stichija labai greitai suvoki: jei visi puls – padarysim. Jei po vieną – ne. O kai gamta nekelia rūpesčių, panašu, kad mes sugebame prasimanyti jų patys. Pirmos štilio valandos yra tingios ir malonios. Ypač po stipresniobangavimo. Dykinėji saulutėje, skaitai, pasigamini maisto. Laivą lydi delfinai, nutūpia pailsėti pasiklydęs paukštis. Idilė. Pavalgę ir pasnaudę bendraujame – ką daugiau veiksi. Žaidžiame „Mafiją“. Atrandame skirtingų požiūrių, diskutuojame, ginčijamės. Stop. Čia labai svarbu jausti ribą, nes, žiūrėk, kas nors kam nors papriekaištavo, patraukė per dantį, pasijuokė, pakėlė balsą ir – traukinys pajudėjo. Tiek ir tereikia. Labai svarbu turėti sveiką humoro jausmą, mokėti nuleisti negirdomis, nesureikšminti. Jei atmosferai gresia įkaisti, įsikiša kapitonas ir duoda darbo, pavyzdžiui, liepia kelti genakerį – plono audinio 300 kv. m burę silpnam vėjui pasikinkyti. Yra kas veikti.

Atsisveikiname

Kartu praleidome 12 puikių dienų, 7 iš jų plaukėme. Kitomis dienomis aplankėme Maljorkos Palmą, Kaljario uostą Sardinijoje. Laukdami, kol atsitrauks audra, dieną pasibastėme po Siciliją, dar porai dienų pasilikome Maltoje – sykį atvykus, norisi daugiau pamatyti. Skirtis buvo gaila. Apgailestavome, kad plaukėme taip trumpai. Norėjosi dar savaitę. Nors mūsų kapitonas sako, kad savaitė yra pats tas, jei norime išsiskirti kaip draugai. Sako, po dviejų savaičių plaukimo žmonės išrėžia viską, ką vienas apie kitą mano. Po trijų – išlipę į krantą išsiskirsto nepadavę vienas kitam rankos,o po mėnesio – dvejus metus vienas apie kitą nenori nieko girdėti. Galbūt jis juokauja, tačiau kiekviename pokšte visada yra dalelė tiesos. Visko būta – emocijų, atvirų pokalbių, apkalbų. Gal truputį per greitai ir per daug vieni apie kitus sužinojome, gal pasidarėme skubotų išvadų ar susikūrėme klaidingą nuomonę. Nurašysim jūrai. Svarbu, kad grįžome truputį kitokie – truputį stipresni, geresni, laimingesni. Stipresni, nes jūra grūdina, ir tai yra geras būdas sutvirtinti stuburą. Juk kiekvienas mūsų savo budėjimo valandomis stovėjo prie šturvalo. Sunkiai su kuo nors sulyginamas jausmas. Geresni, nes įgavome daugiau pakantumo ir tolerancijos. Laimingesni, nes gerokai praplėtėme savo komforto zonos ribas. Labai aiškiai suvokdami, kiek iš tikrųjų mums reikia ir kas iš tiesų yra svarbu. O „Ambersail“ vėl plaukia. 2012-aisiais jachtos tikslas – dalyvauti vienoje žinomiausių pasaulio regatų „Sydney– Hobbart“. Tarpuose tarp varžybų jachta vėl bus plukdoma iki starto uostų. Vasarį „Ambersail“ skros Atlantą. Ir pusė mūsų įgulos jau nerimsta. Mes žinome, kad plauksime. Gal ne kartu, kita sudėtimi ir skirtingais etapais, bet plauksime. Nes yra ir kita jūros liga. Ji vadinasi „jūra šaukia“.

Daugiau kelionės nuotraukų – www.vz.lt. Daugiau apie keliones „Ambersail“ jachta 2012 m.

Jachta „Ambersail“

Sportinė jachta „LTU1000 Ambersail“ įsigyta 2008 m., rengiantis plaukti aplink pasaulį. Kelionės tikslas – pakviesti pasaulio lietuvių bendruomenes visuose penkiuose pasaulio žemynuose kartu švęsti Lietuvos vardo 1000-metį.

Jachta „Ambersail“ į kelionę „Tūkstantmečio odisėja. Vienas vardas – Lietuva“ aplink pasaulį iš Klaipėdos išplaukė 2008 m. spalio 5 d., grįžo – 2009 m. liepos 5 d. Jos įveiktas maršrutas vadinasi „circumnavigation eastwards around the Capes“, jis buvo šiek tiek pakoreguotas pagal norimas pasiekti lietuvių bendruomenes. Maršruto ilgis – apie 37.000 jūrmylių. 11 kelionės etapų pasikeisdami įveikė 120 narių, iš jų – 10 kapitonų. Iš viso kelionėje dalyvavo 120 buriuotojų, ir tik vienintelis žmogus – jachtos bocmanas Linas Ivanauskas – plaukė visus vienuolika etapų, ištisus 9 mėnesius.

Įsigyta aukštos klasės lenktyninė jachta Lietuvos buriuotojams leido 2010 ir 2011 m. pirmąkart dalyvauti prestižinėse pasaulio regatose.

2011 m. „ LTU 1000 Ambersail“ su Lietuvos buriuotojų įgula nuplaukė daugiau nei 20.000 jūrmylių ir dalyvavo šiose regatose:

„RORC Caribbean 600“, 600 jūrmylių, 18 įgulos narių, 3 paros, Antigva–Antigva (Antigua), užimta 5 vieta.

„Transatlantic Race“, 3.000 jūrmylių, 16 įgulos narių, 16 parų, Niuportas (JAV) – Lizard Pointas (Jungtinė Karalystė), 5 vieta.

„Rolex Fastnet Race“ – 600 jūrmylių, 15 įgulos narių, 3,5 paros, Kausas (Cowes, Jungtinė Karalystė) – aplink Fastneto uolą, Airija – Plimutas (Jungtinė Karalystė), 11 vieta.

„Rolex Middle Sea Race“ – 600 jūrmylių, 15 įgulos narių, 3,5 paros, iš Valetos (Malta) aplink Siciliją ir atgal į Valetą, 5 vieta.

„Volvo Legends Regatta“ – Alikantė, Ispanija. Regatoje varžėsi įvairiais metais „Volvo Ocean Race“ dalyvavę laivai ir įgulos. Dalyvavo 12 Lietuvos buriuotojų, 2 vieta.

Tarp varžybų „Ambersail“ perplukdoma į starto uostus, tuomet ja gali plaukti ne tik lenktynių dalyviai. Daugiau apie keliones „Ambersail“ jachta 2012 m. – www.ambersail1000.lt.

Šaltinis: VŽ