Leidinio numeris:

2012.01.06 (4/2012)

Rodyti

AFIŠA

sausio 6 d.



Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune rengiamas knygos „Lietuva ir Senovės Egiptas XVI a.
pab.–XXI a. pr. Keliautojų, kolekcininkų ir mokslininkų pėdsakais“ pristatymas. Dalyvaus knygos autorė dr.
Aldona Snitkuvienė, P. Gudyno restauravimo centro ekspertė Janina Lukšėnienė, VDU Istorijos katedros
dėstytojas egiptologas Tadas Rutkauskas, redaktorius Petras Kimbrys. Knygą 2011-ųjų pabaigoje išleido
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.
Monografijoje atskleidžiama Egipto civilizacijos įtaka Lietuvos kultūrai, vaizdžiai aptariamos lietuvių
kelionės į Egiptą, pristatomi mokslininkai egiptologai, kolekcininkai, jų darbai ir rinkiniai.
Leidinyje išsamiai atskleidžiamos Lietuvos muziejuose saugomų Egipto senienų – išlikusių ir neišlikusių –
eksponatų istorijos. Knygoje netikėtu rakursu nušviečiamos Egipto kultūros apraiškos Lietuvos mene, pradedant
XVIII a. ir baigiant šiuolaikiniu menu.
Knyga prisodrinta mokslinių žinių, joje pateikiamas pilnas Lietuvos muziejuose saugomų eksponatų katalogas,
tačiau sykiu ji parašyta lengva, intriguojančia kalba, gyvai atskleidžiančia įdomiausius istorinius faktus
apie bandymus skaityti hieroglifų raštą, apie mumijas ir amuletus karalių ir didikų rinkiniuose, apie
piligrimystę ir misijas.
Renginio pradžia – 16 val. Įėjimas nemokamas


sausio 6 d.
Bažnytinio paveldo muziejus Vilniuje kviečia į koncertą „Suspindo žvaigždelė“. Koncertuos arfininkė Agnė
Keblytė ir kamerinis choras „Aidija“. Koncerto vedėja – aktorė Joana Čižauskaitė, pradžia – 18.30 val.
Kalėdinį laikotarpį palydės puikioje Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios akustikoje giedamos kompozitorių J.
Naujalio, M. Mažvydo, F. Gruberio kalėdinės giesmės, B. Dvariono, A. Brucknerio, F. Liszto, O. Messiaeno,
kitų kompozitorių kūriniai.
Agnė Keblytė – įvairių tarptautinių konkursų laureatė, buvusi M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleivė, šiuo
metu yra Ženevos aukštosios muzikos mokyklos studentė.
Tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatas kamerinis choras „Aidija“, suburtas 1989 m., vadovaujamas
Romualdo Gražinio, yra aktyvus Lietuvos muzikinio gyvenimo dalyvis. Anot muzikologės Vytautės Markeliūnienės,
dvasine gaiva, jaunatvišku polėkiu, meistriškumu bei muzikalumu klausytojų dėmesį patraukiančiai „Aidijai“
būdingas netrafaretiškas gyvumas, muzikinių prasmių ryškumas, netikėtos detalių ir visumos sąveikos. Tam
tikri teatro elementai, apeigiškumas galėtų būti įvardijami kaip dar vienas būdingas „Aidijos“ muzikinių
programų bruožas.
Prieš daugiau nei 2 m. duris atvėręs Bažnytinio paveldo muziejus spėjo tapti atvira kultūrine Vilniaus
erdve. Jo ekspozicija supažindina lankytojus su Lietuvos auksakalystės šedevrais, liturgine tekstile,
paveikslais, skulptūromis.
Prieš koncertą, 17 val. koncerto klausytojai kviečiami į ekskursiją po Bažnytinio paveldo muziejaus
ekspoziciją.


sausio 7 d.



Violeta Urmanavičiūtė-Urmana, pasaulinio garso operos solistė, ir dešimčių prestižiškiausių meno apdovanojimų
laimėtojas indų kilmės dirigentas Zubin Mehta Vilniaus kino centre „Multikino“ pradės 2012-ųjų operų
repertuarą. Šiuos du klasikinės muzikos grandus žiūrovai pamatys G. Verdi operoje „Likimo galia“, pastatytoje
„Teatro del Maggio Musicale Fiorentino“, Florencijoje.
„Operos mylėtojams gerai žinomas ypatingas Violetos Urmanos talentas atlikti Verdi operų partijas, kuriose
atsiskleidžia visas jos balso grožis, stiprumas ir kilmingumas. Tai – pagrindinė priežastis, kodėl iš plataus
mūsų kino centrui prieinamo operų repertuaro metų pradžiai pasirinkome būtent „Likimo galią“. Joje Violetos
Urmanos atliekamą Donos Leonoros vaidmenį kritikai įvertino kaip stulbinamą“, – sako kino centro „Multikino“
rinkodaros vadovas Raimundas Bilinskas. Kita priežastis – operą diriguojantis klasikinės muzikos ir meno
pasaulio žvaigždė Zubin Mehta.
Operai „Likimo galia“ dramatizmo suteikia ir jos istorija – nuo pirmojo operos pastatymo 1862 m. Sankt
Peterburge joje dainuojančius solistus lydi keisti atsitikimai ir nesėkmės, todėl operai suteiktas
„prakeiktosios“ vardas. 1960 m., ruošdamasis Metropoliteno scenoje dainuoti Dono Karlo ariją, prasidedančią
žodžiais „numirti – akimirkos reikalas“, garsus Amerikos baritonas Leonard Warren staiga pradėjo kosėti,
dusti, susmuko scenoje ir mirė.

Be Violetos Urmanos vaidmenis kuria italų baritonas Carlo Guelfi, italų tenoras Marcello Giordani, italų
bosas Duccio Dal Monte, rusų mecosopranas Julija Gertseva ir kt.


nuo sausio 3 d.



Vilniaus kino teatre „Pasaka“ rodoma naujausia suomių režisieriaus Akio Kaurismakio komiška drama „Havras“,
pernai Kanų kino festivalyje apdovanota pagrindiniu Tarptautinės kino kritikų federacijos (FIPRESCI 2011)
prizu.
Antrojoje režisieriaus juostoje prancūzų kalba (pirmoji – „Bohemos gyvenimas“, 1992 m.) susitinka du
žemiausio socialinio lygmens žmonės – prancūzas, buvęs rašytojas, o dabar batų valytojas Marcelis Marksas
(akt. Andre Wilmsas), ir iš Afrikos emigravęs, į Angliją pas savo mamą keliaujantis berniukas Idrisa, kurį
vaidina Blondinas Miguelis. Užsimezgusi draugystė padeda jiems išsikrapštyti iš kebliausių situacijų.
Kaurismakis planavo filmą apie vandens keliais Europon atvykusį pabėgėlį, tad kūrybinei grupei teko rasti
filmavimui tinkamą uostą aplink Viduržemio jūrą. Jie išnaršė Ispanijos, Portugalijos, Prancūzijos pakrantes,
kol aptiko Havrą – pamirštą, bliuzo ir rokenrolo dvasia dvelkiantį Prancūzijos miestą, apie kurį žino retas
prancūzas. Tačiau svarbiausia „Havre“ – žmonės ir kritinėse gyvenimo situacijose išryškėjančios jų savybės.
Tai filmas apie kovą su represyvia teisine sistema, emigraciją, draugystę ir žmogiškumą, suteikiančius
geresnio pasaulio viltį. Galvodamas apie filmo pabaigą, režisierius sako nusprendęs atsiduoti pasakos idėjai,
prieš kurią bejėgis ir modernus mokslas Tai optimizmo ir rokenrolo (filme skambančią Little Bobo muziką
vainikuoja jo paties pasirodymas kadre) pilnas pasakojimas apie gerumą ir vienybę dėl kilnaus tikslo.
„Havras“ žymi naujos Kaurismakio trilogijos pradžią.


iki vasaro 3 d.



Pamėnkalnio galerijoje eksponuojamą Bronės Neverdauskienės ir Monikos Žaltauskaitės-Grašienės instaliaciją
„Absoliuti lygybė“ pirmą kartą pamatys Lietuvos žiūrovai. Instaliacija, kurios autorės tyrinėja lygybės
stereotipo galios lauką, 2011 m. buvo pristatyta 11-oje Lulėjos šiuolaikinio meno bienalėje, Švedijoje, ir
4-ojoje Maskvos šiuolaikinio meno bienalėje, Rusijoje.
Autorės aiškina, jog šiame darbe, interpretuodamos vaikiškus šliaužtinius, jos norėjusios atskleisti
stigmatizuotųjų padėtį visuomenėje. Ši juos tarsi įkalina vaikiškame amžiuje, tad jiems belieka tik paklusti
ir vaidinti „vaiko tarp suaugusiųjų“ vaidmenį.
Projektu teigiama, kad, nepaisant rasinių ar nacionalinių skirtumų, žmonės paženklinti likimo „etikete“ būti
„teisingais“ žmonėmis, profesionalais karjeristais, namų šeimininkėmis ar nevykėliais. Vaikiškus šliaužtinius
primenančių objektų etiketėse įrašyta begalvio personažo lemtis: „Dorothy. 2,5 mėnesio. Namų šeimininkė“,
„Cindy. 2,5 mėnesio. Nusikaltėlė, nuteista mirties bausme“. Pasak menotyrininkės Laimos Kreivytės,
„kiekvienas kūnas yra ne tik dabarties, bet ir ateities galimybių suma. Tačiau apie šių pažymėtų kūnų
perspektyvas mes sprendžiame pagal paviršių ir visuomenės prilipdytas etiketes. Paviršutiniškiausi, bet
geriausiai matomi kūno bruožai tampa nenuplaunama tapatybės tatuiruote. Mes negalime nusiplėšti šių kūno
įrašų. „Absoliuti lygybė“ siūlo pripildyti tuščiavidurius kūnus savo ir kitų gyvenimo istorijomis“.
Projekto kuratorius – Ignas Kazakevičius, projektą Vilniuje pristato Klaipėdos kultūrų komunikacijų
centras.
(VŽ)