Leidinio numeris:

2011.09.14 (155/2011)

Rodyti

Makroekonomika. Chaosas darbo rinkoje – politinio bejėgiškumo vaisius

Bedarbių minios lieka anapus kompanijų durų


Pasaulio kompanijos, reaguodamos į trūkčiojančią ekonomiką, planuoja artimiausiu metu pristabdyti naujų darbuotojų priėmimą. Viena vertus, tai rodo lankstų bendrovių prisitaikymą prie makroekonominių iššūkių, o iš kitos pusės – tai dar vienas smūgis politikams, nesugebantiems suvaldyti suirutės darbo rinkoje.
Naujų darbo vietų kūrimas pasaulyje paskutinį šių metų ketvirtį smarkiai sulėtės, teigia „ManpowerGroup“,
pasaulinė įdarbinimo kompanija. Politikams pasaulio verslas siunčia dar vieną nemalonią žinią. Darbdavių
atsargumas samdant naujus darbuotojus tikrai nepadės spręsti daugelį didžiųjų ekonomikų kamuojančios nedarbo
problemos.
„ManpowerGroup“ apklausė 65.500 darbdavių 41 šalyje. Apklausos ataskaitoje konstatuojama, kad daugelyje
regionų darbdaviai ir ketvirtąjį ketvirtį ketina priimti į darbą naujų darbuotojų, tačiau naujų darbo vietų
skaičius, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, sumažės arba geriausiu atveju liks nepakitęs.
Naujų darbo vietų kūrimo tempą labiausiai sulėtins Indijos ir Turkijos darbdaviai, šis procesas lėtės ir
išsivysčiusiose ekonomikose, įskaitant JAV, Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Italiją, Kiniją, Meksiką ir
Australiją.

Optimizmas išgaravo
„Optimizmo blykstelėjimas, darbo rinkoje pastebėtas praėjusį ketvirtį, neišliko, kadangi darbdaviai daugumoje
šalių, kuriose atlikome tyrimą, stengiasi apriboti samdymo poreikius“, – „Financial Times“ cituoja Jeffą
Joerresą, „ManpowerGroup“ vykdomąjį direktorių.
„Kompanijos visame pasaulyje tapo kur kas lankstesnės, jos greičiau prisitaiko prie makroekonominių grėsmių
ir greičiau reaguoja į paklausos mažėjimą jų verslo segmente“, – komentuoja p. Joeressas. Anot jo,
darbdaviai, samdydami darbuotojus, dabar kone žaibiškai spusteli „stabdyti/paleisti“ mygtuką, reaguodami į
pasaulio ekonomikos reiškinius.
Indijos kompanijų ketinimus gerokai pristabdyti naujų darbuotojų priėmimą „ManpowerGroup“ aiškina silpna
paklausa JAV. Indija valstijoms parduoda apie 60% savo informacinių technologijų pramonės produkcijos.
JAV darbdaviai apie planus mažinti naujai priimamų darbuotojų skaičių paskelbė pirmąkart per daugiau nei
dvejus metus.
Kinijoje darbo rinkos perspektyvas temdo auganti darbo jėgos kaina.

Chroniškas nedarbas
„The Economist“, iliustruodamas Vakarus kamuojančio nedarbo mastą, siūlo pasitelkti vaizduotę. Jei 44 mln.
bedarbių – tiek jų yra didžiausiose pasiturinčiose Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO)
priklausančiose šalyse – gyventų vienoje šalyje, ji pagal gyventojų skaičių prilygtų Ispanijai. Pačioje
Ispanijoje nedarbas siekia 21% – tai Madrido ir Barselonos gyventojų skaičius kartu sudėjus. 14 mln.
oficialių bedarbių Amerikoje – penktosios pagal dydį valstijos gyventojų skaičius.
Tiesa, paveikslas ne visur vienodas. Vokietijoje nedarbo lygis dabar yra mažesnis nei prieš finansų krizę.
Šių dienų nedarbas turi itin pavojingų bruožų. Neproporcingai didelė bedarbių dalis yra jauni žmonės, ir tai
gali turėti skaudžių padarinių.
Be to, nedarbas įgyja chroniško ekonomikos negalavimo pobūdį. Amerikoje, iki šiol garsėjusioje lanksčia darbo
rinka, vidutinis laikotarpis, per kurį žmonės nesugeba susirasti darbo, yra 40 savaičių (2007 m. – 17
savaičių). Italijoje pusė bedarbių negauna vietos daugiau nei metus. Su ilgalaikiu nedarbu sunkiau kovoti,
nes žmonės praranda įgūdžius, atsiriboja nuo darbo rinkos.

Politikų bejėgystė
Pasak „The Economist“, neįmanoma per trumpą laiką suvaldyti chaoso darbo rinkoje, tačiau Vakarų politikai vis
tiek padarė stebėtinai mažai, kad išvengtų dabartinės padėties.
Pagrindinė dabartinio aukšto nedarbo priežastis – gili praėjusi recesija ir vangus atsigavimas po jos.
Tokiomis aplinkybėmis valdžia pirmiausia turėtų stengtis palaikyti paklausą ar bent jau jai nekenkti. Tuo
tarpu kolektyvinis vyriausybių posūkis į fiskalinę drausmę buvo pernelyg skubotas, svarsto „The Economist“.
Politikai turėtų derinti veiksmus, kurie skatina augimą trumpalaikiu laikotarpiu, su biudžeto deficito
mažinimo priemonėmis vidutiniu laikotarpiu. Pavyzdžiui, pensinio amžiaus ilginimas palieka daugiau erdvės
stimuliuoti augimą artimiausiu metu.
Pabrėžiama, kad būtina tinkamai pasirinkti prioritetus, kaip panaudoti trumpalaikiu laikotarpiu sutaupytus
pinigus. Pavyzdžiui, Vokietijoje teigiamą rezultatą atnešė subsidijos kompanijoms, kurios trumpino darbo
laiką, bet neatleido darbuotojų. O p. Obamos vyriausybės parama žaliųjų technologijų plėtrai praturtino
kelias kompanijas, bet beveik neprisidėjo prie darbo vietų skaičiaus augimo. Švedija perpus, nuo 25% iki
12%, mažina pridėtinės vertės mokestį restoranams ir kitoms maitinimo įstaigoms, išskyrus juose parduodamą
alkoholį. „Tai leidžia sukurti daugiau darbo vietų, įkurti naujų verslų ir stiprina paslaugų sektorių“, –
sako Maudas Olofssonas, Švedijos įmonių ir energetikos ministras.
Taigi, politinių priemonių pagyvinti darbo rinką yra – tik reikia mokėti jas pasirinkti ir laiku pritaikyti.